Bulgarijos regionai
Bankja įsikūrusi 12 km į vakarus nuo sostinės Sofijos, žaliuojančiuose Lulin Planina kalnų šlaituose, ant Bankjos upės kranto. Miestas plyti 630–750 m virš jūros lygio. Dėl šioje vietoje esančių daugybės mineralinių šaltinių miestas sparčiai plečiasi ir garsėja kaip prestižinis kurortas ne tik savo šalyje, bet ir tarptautiniu mastu. Kasmet liepos viduryje kurorte vyksta tradicinės mineralinio vandens ir ilgaamžiškumo šventės. Manoma, kad karščiausiomis metų dienomis – liepos 15, 16, 17 – vanduo turi daugiausia gydomųjų savybių. Minėtas laikotarpis yra oficiali šio vaizdingo miestelio šventė. Kurorte gydomi širdies bei kraujagyslių, nervų sistemos ir artroreumatiniai susirgimai.
Bankja įsikūrusi palyginti netoli šalies sostinės, tad kurorto svečiai turi galimybę apsilankyti Sofijoje bei susipažinti su senovės paminklais, užsukti į muziejus, taip pat ir apsipirkti.
Devinas – balneologinis kurortas, įsikūręs vaizdinguose Rodopų kalnuose, 710 metrų aukštyje virš jūros lygio. Miestas nutolęs 220 km nuo sostinės Sofijos ir 35 km nuo kalnų slidinėjimo kurorto Pamporovo. Devinas yra pačioje kalnų masyvo širdyje šimtamečių spygliuočių miškų apsuptyje. Puikus klimato ir mineralinių vandenų derinys sukuria sąlygas įvairių ligų profilaktikai bei gydymui. Šaltinių vandens temperatūra svyruoja nuo 37 iki 45 ° C. Terminės vonios rekomenduojamos kaulų ir raumenų ligų, nervų sistemos, lytinių ligų, širdies bei kraujotakos sistemos ligų gydymui. Geriamoji balneoterapijos dalis prisideda prie inkstų, urologinių bei virškinamojo trakto ligų gydymo. Devino apylinkėse daug gamtinių lankytinų objektų: 25 km nuo kurorto yra vaizdingas Trigrado tarpeklis, 24 km nuo kurorto nutolę žymiosios olos Velnio gerklė ir Jagodinska (22 km), o taip pat kriokliai bei daug uolėtų darinių. 22 km nuo Devino įsikūręs architektūrinis-etnografinis draustinis – Široka Laka kaimas. Kalnuose paruošti pėsčiųjų bei dviračių takai, puikios sąlygos medžioklei, žvejybai, ekstremaliam ir eko turizmui. Mieste dažnai vyksta festivaliai ir sportiniai renginiai.
Hisarja – tai vienas iš didžiausių ir seniausių balneologinių kurortų Bulgarijoje. Miestas įsikūręs pietiniuose Vidurinio kalno šlaituose, 165 km į pietvakarius nuo sostinės Sofijos ir 42 km nuo Plovdivo. Hisarja yra 364 m virš jūros lygio. Miestas buvo įkurtas Romos imperatoriaus Diokletiano, kuris į šią vietą buvo atvykęs gydytis mineraliniais vandenimis. Hisarjos simbolis – senoviniai „Kupranugarių“ vartai, yra dalis buvusios IV a. Hisarjos tvirtovės.
Kurortas garsėja gydomuoju mineraliniu vandeniu, kurio temperatūra siekia 41–52 laipsnius šilumos. Čia trykšta net 22 mineraliniai šaltiniai su švariu ir silpnai mineralizuotu vandeniu, kuris tinka gerti bei maudytis.
Hisarjos kurorto šaltinių gydomosios savybės gelbėja sergant inkstų ir šlapimo takų, virškinimo trakto, kepenų ir tulžies ligomis, taip pat profilaktiškai naudingos sergant osteoporoze.
Plovdivas – antras pagal dydį ir reikšmę Bulgarijos miestas. Miestas įsikūręs vaizdingoje vietovėje ant šešių kalvų abiejuose Maricos upės pakrantėse. Tai vienas seniausių Europos miestų. Miestą, tarp šiuolaikinių pastatų įsipynę, puošia antikiniai, viduramžių ir Bulgarijos atgimimo laikotarpio statiniai ir paminklai. Plovdive išlikę išskirtinai vertingi paminklai, o patys įspūdingiausi – romėniškas stadionas, antikinis teatras, akvedukas, gynybinės sienos, odeonas ir romėniškos mozaikos. Seniau šis miestas buvo vadinamas Kendrisija. Toks pavadinimas, manoma, kilo nuo kedrų miškų, apie kuriuos rašė senovės metraštininkai, arba nuo Trakijos genties, Kendrisos, pavadinimo. Pats pirmas Plovdivo pavadinimas buvo Evmolpija, taip vadinosi trakų įkurta gyvenvietė, kuri išaugo į dabartinį miestą. 342 m. pr. m. e. Filipas II Makedonietis užėmė miestą ir pervadino jį Filipopoliu. Romos imperijos laikais miestas tampa romėnų provincijos Trakijos centru ir pavadinamas Trimoncijumi. O VII a. slavų gentys miestą pervadina Pulpudevo vardu, kuris ir transformavosi į dabartinį Plovdivo pavadinimą. Plovdivas gali pasigirti pačia ilgiausia pėsčiųjų zona Europoje, kur įsikūrę daugybė parduotuvių bei kavinių. Plovdive veikia daug muziejų, galerijų bei keli parkai. Be to, būtina pamatyti ir pasivaikščioti po senamiestį.
Kurortinis Sandanskio miestas įsikūręs pietvakarinėje Bulgarijos dalyje, Pirėnų kalnų papėdėje, Bistricos upės pakrantėje, 170 km piečiau sostinės Sofijos. Šio senovinio miesto apylinkėse gausu kultūrinio-istorinio palikimo bei įdomių gamtos kampelių. Manoma, kad čia gimė ir gyveno žymusis gladiatorius Spartakas, vadovavęs didžiausiam vergų sukilimui prieš Romos imperiją. O miesto simbolis ir yra paminklas Spartakui.
Miesto svečiams taip pat nebus kada nuobodžiauti. Kurorte yra stadionas, vasaros teatras, atviras baseinas, dirbtinis ežeras. O miesto parke auga net 200 skirtingų rūšių augalų. 24 km į pietryčius nuo Sandanskio yra miestas-muziejus – Melnikas. O pavažiavus dar 6 km sutinkamas Roženo vienuolynas. Tai pats didžiausias viduramžių vienuolynas, esantis šioje šalies dalyje.
Klimatas kurorte artimas Viduržemio jūros klimatui – karštos vasaros ir švelnios žiemos. Tai vienas iš saulėčiausių Bulgarijos kurortų. Čia net 270 dienų per metus šviečia saulė. Sandanskyje trykšta net 20 mineralinių šaltinių, kurių temperatūra siekia nuo 33 °C iki 83 °C laipsnių.
Kurorto padėtis ir unikalus vietinis klimatas sudaro puikias sąlygas gydyti bronchinę astmą, chronišką bronchitą ir plaučių uždegimą. Taip pat šiame kurorte gydomi kaulų-raumenų susirgimai, degeneracinės ir uždegiminės ligos, neurologiniai susirgimai, radikulitas, odos ligos (psoriazė, egzema). Kurorte veikia trys balneogydyklos, poliklinika, terminis baseinas su paplūdimiu, kineziterapijos kabinetai, sporto ir treniruoklių salės.
Sofija – tai Bulgarijos sostinė, administracinis, kultūrinis, švietimo bei industrinis šalies centras ir didžiausias miestas, kuriame gyvena 1,3 mln. gyventojų. Miestas įsikūręs slėnyje, apsuptas gražių kalnų.
Sofijos istorija skaičiuoja jau daugiau nei 7000 metų. VIII a. pr. m. e. neolito gyvenvietės vietoje iškilo senovės Trakijos miestas – Serdika. Viena iš priežasčių, sąlygojusių miesto atsiradimą – tai karštieji mineraliniai šaltiniai, kuriais iki šių dienų garsėja sostinės centras.
Romos imperijos laikais miestas buvo romėnų provincijos Žemutinės Dakijos centras. O 809 m. jis buvo prijungtas prie Bulgarijos karalystės. Ir tik vėliau, viduramžiais, miestas buvo pavadintas Šv. Sofijos soboro vardu. Tai pats seniausias iki mūsų dienų išlikęs soboras, stovintis sostinės centre. Miestas buvo svarbi Balkanų prekybinė kryžkelė bei amatų centras. Šiandien šalies sostinė yra verslo ir prekybos centras, garėjantis dinamišku naktiniu gyvenimu ir kultūriniais paminklais. Visų lankytinų objektų pamatyti per vieną dieną tikrai neįmanoma. Čia daug muziejų, paveikslų galerijų ir teatrų.
Trečias pagal dydį Bulgarijoje Varnos miestas daugelio pakrikštytas Bulgarijos uostų sostine ar Juodosios jūros karaliene. Nors Varnos uostas ir nėra didžiausias Bulgarijoje, tačiau tai vis tiek svarbus susisiekimo ir pramonės taškas, o didelis diskotekų, barų, restoranų, muziejų, parduotuvių pasirinkimas ir iškili miesto istorija pavertė Varną vienu iš turistų traukos centrų.
Vilkite vėliavą į norimą vietą žemėlapyje
OK
Lankytojų patogumui, norint teikti asmeninę informaciją, įsiminti asmeninius pageidavimus ir svetainės nustatymus, mūsų svetainėje naudojami slapukai ir kitos panašios technologijos. Norėdami naudotis svetaine, turite patvirtinti savo sutikimą naudoti nurodytas technologijas.
Išsamiau
Sutinku